VERTINIMAS

 

Naudojamos santrumpos  

Nr.  

Santrumpa

Reikšmė

1.

Tarnyba

Turto vertinimo priežiūros tarnyba

(nuo 2016-01-01 visas Tarnybos funkcijas perėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

2.

Garbės teismas

Turto arba verslo vertintojų garbės teismas

3.

Įstatymas

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas

4.

Metodika

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika

5.

VAAT

Vilniaus apygardos administracinis teismas

6.

LVAT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Turinys:

1. Dėl 3 metų senaties termino

2. Dėl tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos bei nustatytų pažeidimų reikšmės

Dėl klaidų ir netikslumų taisymo turto vertinimo ataskaitoje

Dėl pažeidimų sukeltų teisinių pasekmių

Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo

3. Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos

4. Dėl vertintojų drausminės atsakomybės už iki 2012-05-01 atliktus vertinimo veiksmus

5. Dėl 10 darbo dienų termino kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo

6. Dėl Tarnybos išvados dėl ataskaitos atitikties Įstatymo reikalavimams apskundimo

7. Dėl tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

Dėl pataisos koeficientų skaičiavimo

Dėl vertinamo turto apžiūros

Dėl vertinamo turto apžiūros akto

Dėl palyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybių

Dėl Metodikos 58.1 p. reikalavimo

Dėl išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybių bei vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybių

Dėl Tarnybos Išvados ir Nuomonės apskundimo

8. Dėl Garbės teismas kompetencijos ir procedūrinių normų

Dėl turto vertintojo informavimo apie Garbės teismo parengiamąjį posėdį

Dėl Garbės teismo teisės nustatyti teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitą

Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėse nustatytos paklausimų nagrinėjimo tvarkos

Dėl Tarnybos rengiamų išvadų dėl turto arba verslo vertintojų veiksmų rengiant vertinimo ataskaitas

9. Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos bei tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų

Dėl rėmimosi faktiniais nekilnojamojo turto kadastriniais matavimais

Dėl skaičiavimų pateikimo ataskaitose

Dėl patalpų neužimtumo prognozavimo

10. Dėl vertinimo ataskaitoje pateikiamų vertės skaičiavimų pakankamumo

11. Dėl vertinimo ataskaitos rengimo ir vertinimo procedūros pažeidimų, kurie laikomi itin grubiais

12. Ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus; vėliau pateikti vertės skaičiavimai negali būti laikomi klaidos ištaisymu

Dėl klaidos taisymo

Dėl vertės nustatymo pagrindimo

Dėl kitų Garbės teismo priimtų sprendimų vertinimo

Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso

Dėl vertintojo profesionalumo

13. Dėl būtinybės vertinimo ataskaitose nurodyti konkretų vertinimo tikslą

14. Dėl pastatų lyginimo su patalpomis, kai vertinamas objektas yra pastatas, dėl Garbės teismo narių nešališkumo ir kai kurių kitų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų

Dėl pastatų lyginimo su patalpomis, kai vertinamas objektas yra pastatas

Dėl Garbės teismo narių nešališkumo

Dėl vertės nustatymo pagrindimo

Dėl pataisos koeficientų skaičiavimo

Dėl pataisų būtinumo pagrindimo

Dėl ataskaitos pasirašymo

Dėl vertinamo turto nuotraukų

Dėl vertinamo turto rinkos konjunktūros, finansavimo sąlygų bei plėtros galimybių ir (arba) alternatyvaus panaudojimo

Dėl klaidos taisymo

15. Informacijos apie pažeidimą gavimo diena negali būti tapatinama su pažeidimo paaiškėjimo diena; Vertintojas privalo tikrinti užsakovo pateiktą informaciją

Dėl termino nepraleidimo kreipiantis į Garbės teismą

Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo pažeidimo

16. Reikalavimai turto vertinimo ataskaitai yra aiškiai išdėstyti Įstatyme

17.Dėl vertės nustatymo pagrindimo; nešališkumo principo; formalių pažeidimų; teisės reikšti nušalinimą

Dėl vertės nustatymo pagrindimo pateikimo vėlesniuose paaiškinimuose

Dėl vertės nustatymo pagrindimo pateikimo

Dėl pataisų pagrindimo skaičiavimais

Dėl formalių pažeidimų

Dėl nešališkumo principo

Dėl teisės reikšti nušalinimą

Dėl Garbės teismo sprendimo pasirašymo Garbės teismo narės, nedalyvavusios posėdyje

 

1. Dėl 3 metų senaties termino

LVAT 2013-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013)


LVAT 2013-11-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013 paliko nepakeistą VAAT 2013-02-26 sprendimą, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas dėl Garbės teismo priimto sprendimo taikyti pareiškėjui drausminę nuobaudą.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo atsakomybės atvejį, t. y. Įstatymas ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, nenumato drausminės atsakomybės taikymo senaties termino (ginčijamu atveju pareiškėjui atsakomybė buvo taikyta praėjus daugiau nei 6 metams nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo).

LVAT konstatavo, kad negalima tokia situacija, kai asmeniui, galimai padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė. Operatyvaus veiksmo, galinčio nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Procedūrų operatyvumo reikalavimas, kurių metu turi būti išspręsta asmens kaltė, yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurios tikslas – garantuoti teisinį apibrėžtumą. LVAT pažymėjo, kad teisinis apibrėžtumas gali būti realizuotas nustačius laikotarpį, per kurį gali būti pradėta ir išspręsta teisinė situacija bei nustatytas terminas, kurio pabaiga prilyginama sprendimui, po kurio asmens drausminė atsakomybė nebegalima.

LVAT konstatavo, kad, nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminą, pagrįstai taikytinas ginčo santykiams panašius santykius reguliuojantis teisės aktas – Valstybės tarnybos įstatymas – ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatytas 3 metų terminas, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda.

 

Atgal į turinį

 

2. Dėl tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

LVAT 2013-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2434/2013

VAAT 2013-06-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2563-789/2013


2013-12-18 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2434/2013 paliko nepakeistą VAAT 2013-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2563-789/2013.

VAAT sprendimu patvirtino, kad Garbės teismas turto vertintojui paskyrė padarytiems pažeidimams proporcingą drausminę nuobaudą (vertintojo turimų pažymėjimų galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą) ir nėra pagrindo ją sušvelninti.

Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos bei nustatytų pažeidimų reikšmės

LVAT nutartyje teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija taip pat patvirtino, kad priimant Garbės teismo sprendimą procedūrinių nuostatų buvo laikytasi.

VAAT sprendime nurodyta, kad Tarnyba ir Garbės teismas nenustatinėja realios vertinto turto vertės, o tiria tik tai, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 str. 1 d. nurodytų teisės aktų reikalavimai. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina turto vertinimo veiklos ir turto rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Todėl turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis gali būti pripažintas tik formaliu pažeidimu, kai pažeisti neesminiai reikalavimai, kurie neleidžia abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu. Šiuo atveju pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa ir pobūdis (ataskaitos pavadinimas yra klaidinantis; ataskaitoje, kurioje nustatoma trijų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, pateikiamas tik dviejų iš jų aprašymas; ataskaitoje turto vertė nustatyta taikant tik vieną turto vertinimo metodą ir nepateiktos lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra nurodomos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra pateiktos atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai; apžiūros akte pateikti ne visi privalomi duomenys ir kita) rodo, kad Garbės teismo nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, t. y. neesminiais, pažeidimais.

LVAT nutartyje pažymėta, kad dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų gausos ir pobūdžio darytina išvada, jog Garbės teismo nustatyti pažeidimai tikrai negalėjo būti pripažinti formalaus pobūdžio pažeidimais.

Dėl klaidų ir netikslumų taisymo turto vertinimo ataskaitoje

LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tikslinant ataskaitą buvo ištaisytos tik kelios neesminės techninės klaidos, o ataskaitos neatitikimas teisės aktų reikalavimams iš esmės nebuvo pašalintas. LVAT pažymėjo, kad V. J. raštu neinformavo užsakovo apie ataskaitoje esančias klaidas ir netikslumų nepašalino.

Dėl pažeidimų sukeltų teisinių pasekmių

LVAT pažymėjo, jog skundo teiginys, esą ataskaita nebuvo ir nebus naudojama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad pažeidimai nepadarė žalos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ataskaita sukėlė neigiamas teisines pasekmes, nes užsakovas ją pateikė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje kaip įrodymą.

Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo

VAAT sprendime nurodyta, kad Garbės teismas pareiškėjui skyrė ne pačią griežčiausią, o antrą pagal griežtumą drausminę nuobaudą. Atsižvelgusi į aplinkybių visumą (padarytų pažeidimų gausą ir pobūdį, tai, kad ataskaitoje buvo pataisytos tik kelios techninės klaidos, pažeidimų pasekmes ir tai, kad pareiškėjas Garbės teismo posėdyje nesugebėjo atsakyti į Garbės teismo užduotus klausimus, kurie buvo skirti įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją) teisėjų kolegija konstatavo, kad Garbės teismas pareiškėjui paskyrė padarytiems pažeidimams proporcingą drausminę nuobaudą ir nėra teisinio pagrindo ją sušvelninti.

LVAT nutartyje nurodyta, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad V. J. buvo paskirta per griežta poveikio priemonė, nėra pagrįsti jokiais įrodymais; apsiribojama abstrakčiais teiginiais, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl nuobaudos adekvatumo. Pažymėta, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06; 2001-10-02; 2004-01-26; 2005-11-03; 2005-11-10; 2008-01-21 nutarimai). LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tai ir buvo pasiekta.

 

Atgal į turinį

 

3. Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos

LVAT 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-821/2014

VAAT 2013-10-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4347-244/2013


LVAT 2014-04-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-821/2014 atmetė pareiškėjo skundą ir VAAT 2013-10-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4347-244/2013, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Garbės teismo sprendimo buvo atmestas, paliko nepakeistą.

LVAT konstatavo:

Apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog Ataskaita neatitinka Įstatymas 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija, ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto arba verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, gi Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą.

VAAT 2013-10-14 sprendime administracinėje byloje Nr. I-4347-244/2013 nurodė, kad kadangi turto vertintojams drausmės bylos keliamos iš esmės už teisės aktų pažeidimus, rengiant turto vertinimo ataskaitas, Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos vertinant ataskaitas iš dalies sutampa, nes abu subjektai nagrinėja ataskaitoms keliamus reikalavimus ir jų laikymąsi. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo padarytus pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda (ją skiria Garbės teismas), kartu tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga (įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

 

Atgal į turinį

 

4. Dėl vertintojų drausminės atsakomybės už iki 2012-05-01 atliktus vertinimo veiksmus

LVAT 2014-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014)


LVAT nagrinėtas klausimas, ar Garbės teismas turėjo teisę taikyti vertintojui drausminę atsakomybę už vertinimo veiksmus, atliktus iki 2012-05-01.

Vertintojas ginčijo, kad jis vertinimo ataskaitą parengė iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2012-05-01, kai dar nebuvo įsteigtas Garbės teismas, be to, iki 2012-05-01 galiojęs teisinis reglamentavimas drausminės vertintojų atsakomybės nenumatė, todėl vertintojui drausminė atsakomybė negalėjo būti taikoma.

LVAT pažymėjo, kad ir iki 2012-05-01 galiojusioje TVVPĮ redakcijoje vertintojams buvo numatyta atsakomybė, o drausminė atsakomybė yra tik viena iš atsakomybės rūšių. Iš pasikeitusio teisinio reguliavimo LVAT padarė išvadą, kad atlikti vertintojo veiklos patikrinimą (tiek ataskaitos atitikimą jos surašymo metu galiojusioms TVVPĮ nuostatoms) pareigą turėjo Turto vertinimo priežiūros tarnyba, o nagrinėti vertintojo drausmės bylą ir priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo – Garbės teismas. Priimdamas byloje ginčijamą sprendimą Garbės teismas taikė vieną iš TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytų drausminių nuobaudų. Nors 2012-05-01 nauja redakcija įsigaliojusiame TVVPĮ nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra palankesnis vertintojui (Garbės teismas jam skyrė papeikimą), ir jo teisinės padėties, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe pagal iki 2012-05-01 galiojusią TVVPĮ redakciją (buvo numatyta tik viena sankcija – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas), nepablogino, LVAT konstatavo, kad nagrinėtu atveju lex retro non agit principas nebuvo pažeistas. Garbės teismas vadovavosi teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, t. y. turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.

 

Atgal į turinį

 

5. Dėl 10 darbo dienų termino kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo

LVAT 2014-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014)


LVAT nagrinėtas klausimas, ar Tarnyba nepraleido Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 darbo dienų termino, per kurį Garbės teismui turi būti pateiktas teikimas iškelti vertintojui drausmės bylą nuo informacijos apie galimai padarytus pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) dienos.

Vertintojas ginčijo, kad 10 darbo dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundo dėl vertintojo atlikto vertinimo (parengtos vertinimo ataskaitos) Tarnybai pateikimo dienos. LVAT konstatavo, kad įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas, kadangi informacija, kad vertintojo parengtos ataskaitos neatitinka Įstatymo bei Metodikos atitinkamų reikalavimų, užfiksuota Tarnybos išvadoje dėl vertintojo veiksmų, kuri nepraleidžiant 10 darbo dienų termino buvo pateikta Garbės teismui kartu su teikimu iškelti vertintojui drausmės bylą. LVAT pažymėjo, kad skundu Tarnybos buvo prašoma tik įvertinti, ar vertintojo parengtos vertinimo ataskaitos atitinka įstatyme nustatytiems reikalavimams, tačiau jokios kitos informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie vertintojo padarytus pažeidimus kartu su skundu nebuvo pateikta.

 

Atgal į turinį

 

6. Dėl Tarnybos išvados dėl ataskaitos atitikties Įstatymo reikalavimams apskundimo

LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014

VAAT 2013-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. I-4272-580/2013


LVAT atmetė pareiškėjų skundą ir 2014-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 paliko nepakeistą VAAT 2013-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. I-4272-580/2013.

LVAT konstatavo:

1. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Ši nuostata savaime nereiškia, kad Tarnybos išvada paneigia ataskaitą. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Pavyzdžiui, kilus ginčui dėl turto vertės, tokia išvada galėtų padėti išspręsti kelių skirtingų turto arba verslo vertinimo ataskaitų nesuderinamumą. Kita vertus, tokia išvada gali būti laikoma ir administracinės procedūros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį.

2. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

3. Tais atvejais, jei Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams pagal įstatymuose įtvirtintą reguliavimą savaime lemtų kokį nors asmenų teisinės padėties pasikeitimą (t. y. sukeltų teisines pasekmes), nepriimant jokio tokį asmens teisinės padėties pasikeitimą lemiančio individualaus administracinio akto, ši išvada būtų laikoma sukeliančia teisines pasekmes ir asmuo turėtų teisę ją skųsti.

4. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus galėtų būti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio Įstatyme įtvirtintas reguliavimas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2014-01-01 įsigaliojusi įstatymo redakcija) 10 straipsnio 2 dalį, asmenys gali pateikti prašymą Registrų centrui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Šiuos prašymus Registrų centras išnagrinėja ir priima sprendimą, kuris yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Tad asmeniui nesutinkant dėl Registrų centro sprendimo dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo, jis gali skųsti tokį Registrų centro sprendimą administraciniam teismui, o teismas turi nagrinėti būtent Registrų centro individualų administracinį aktą, apimdamas ir Registrų centro atliktos analizės dėl Tarnybos išvados, ir turto vertinimo ataskaitų pagrįstumo klausimą.

5. Turto arba verslo vertinimo ataskaitos ginčijimas administraciniame teisme neišspręstų tarp šalių kilusio civilinio ginčo, atsirandančio iš tarp šalių sudaryto sandorio, kurio pagrindu pareiškėjams pavesta atlikti turto vertinimą. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos, teikiama civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu - prima facie įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojama nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A60 -1249/2012), Ne visi oficialus rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą. Oficialūs rašytiniai įrodymai gali būti ginčijami civiliniame arba baudžiamajame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais. Tad pagal formuojamą teismų praktiką (pagal kurią, be kita ko, nustatoma, kurie administraciniai sprendimai gali būti skundžiami teismui) pareiškėjų ginčijamos Išvados negali būti administracinės bylos dalyku.

6. Be to, pabrėžtina, kad, kaip minėta, Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Todėl, kilus ginčui dėl ataskaitos, būtent teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 23 straipsnio 1 bei 2 dalį (iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip), turėtų kompetenciją pateikti turto arba verslo vertinimo ataskaitos analizę, susijusią ir su jos atitiktimi Įstatymo 22 straipsniui.

7. Pareiškėjai taip pat siekia išspręsti klausimus, susijusius su jų profesine atsakomybe, siekdami pagrįsti, kad jie nepažeidė specifinių taisyklių, kurios yra privalomos tam tikrai profesinei grupei, t. y. turto vertintojams. Pareiškėjų, kurie nėra valstybės tarnautojai, keliamas profesinės atsakomybės klausimas gali būti siejamas su sprendimo priėmimu dėl civilinių teisių ir pareigų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų ginčijamas sprendimas nelaikytinas sprendimu dėl jų teisių ir pareigų, kuris gali būti ginčijamas teisme. Dėl to bylos nutraukimas, konstatavus, kad byla nenagrinėtina teisme, nepažeidžia pareiškėjų teisės kreiptis į teismą. Minėta, kad pareiškėjų kreipimasis į teismą nelaikytinas viena iš Įstatyme numatytų priemonių, kuriomis vykdoma turto arba verslo vertinimo ataskaitų rengėjų dalyvavimą turto arba verslo ataskaitų rengimo rinkoje kontrolė. Už Įstatymo, Tarptautinio vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui gali paskirti drausmės nuobaudą; Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai turto arba verslo vertinimo įmonė turi teisę skųsti sprendimus, susijusius su jos teisinę padėtį keičiančiais Tarnybos aktais, pavyzdžiui, išbraukimą iš nepriklausomų turto vertintojų sąrašo Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies pagrindu.

 

Atgal į turinį

 

7. Dėl tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

VAAT 2014-07-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3166-596/2014


2014-07-07 VAAT administracinėje byloje Nr. 1-3166-596/2014 sprendimu pripažino, kad Garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog turto vertintojas, rengdamas ataskaitą, nesilaikė Įstatymo ir Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimų. Tačiau VAAT, atsižvelgęs į tą aplinkybę, kad drausminė nuobauda buvo paskirta už trijų ataskaitų rengimą, o VAAT pripažino, jog pareiškėjui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda už pažeidimus jam rengiant 2 ataskaitas, dėl kurių jau buvo suėjęs senaties terminas, sprendimu pakeitė Garbės teismo sprendimą, nurodydamas, jog turto vertintojui vietoj Garbės teismo paskirtos drausminės nuobaudos – kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo, skiriama švelnesnė drausminė nuobauda – papeikimas.

Taip pat, VAAT sprendimu administracinę bylą dalyje dėl Tarnybos išvados (toliau – Išvada) ir nuomonės (toliau – Nuomonė) dėl ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams panaikinimo nutraukė.

Dėl pataisos koeficientų skaičiavimo

VAAT sprendime nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju pataisų skaičiavimai buvo atlikti ekspertiniu būdu, tai nepagrindžia ataskaitos lentelėse nurodytų rodiklių reikšmių dydžio, nes yra pateikiami tik gauti rezultatai, tačiau nėra aišku, kokie matematiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir apskaičiuojama žemės sklypo su pastatais rinkos vertė. Turto vertės nustatymo pagrindimui turi būti pateikti išsamūs turto vertės bei taikomų koeficientų reikšmių skaičiavimai, kurie pagrįstų gautą rezultatą. Nesant tinkamo taikytų pataisos koeficientų apskaičiavimo pagrindimo, yra pagrindas pripažinti, kad vertinamo objekto vertė yra apskaičiuota neteisingai.

Dėl vertinamo turto apžiūros

VAAT sprendimu pripažino, kad vertintojas netinkamai įvykdė Metodikos 35.1-35.3 p. reikalavimus, nes vertinant net 7 objektus buvo padarytos tik 4 nuotraukos (iš jų viena vidaus). VAAT sprendime nurodė, kad ne visi vertinami objektai buvo užfiksuoti, pagal nuotraukas nėra galimybės identifikuoti kiekvienos iš jų individualių savybių, kurios turi įtaką jo vertei, o taip pat įvertinti, ar pateiktas objektų aprašymas yra teisingas.

Dėl vertinamo turto apžiūros akto

Pagal Metodikos 37 p. reikalavimus turto vertintojui atlikus apžiūrą, turi būti surašomas prie vertinimo ataskaitos pridedamas nustatytos formos apžiūros aktas, kurį nagrinėjamu atveju vertintojas surašė nesilaikydamas visų nustatytų reikalavimų, nes nenurodė informacijos apie apžiūros atlikimo laiką bei apžiūroje dalyvavusio savininko (užsakovo) ar jo atstovo duomenų, todėl VAAT pritarė Garbės teismo pozicijai, jog pareiškėjas privalėjo laikytis teisės akte nustatytos privalomos akto formos. Vertintojas taip pat pagrįstai laikytas pažeidusiu Metodikos 34, 38 ir 39 punktų reikalavimus, kadangi Vertinamo turto apžiūros aktas yra nepasirašytas užsakovo, jame taip pat nėra nurodyta informacija apie pastarojo nedalyvavimo turto apžiūroje priežastis.

Dėl palyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybių

VAAT sprendime pripažino, kad ataskaitoje nenurodytos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, nes pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad pateikiami objektyviausi lyginamieji pirkimo-pardavimo sandoriai, tačiau nenurodoma, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkti konkretūs įvykę sandoriai ir dėl ko jie laikytini analogišku ar panašiu turtui, kuris buvo vertinamas.

Dėl Metodikos 58.1 p. reikalavimo

VAAT sprendime sutiko su Garbės teismo sprendimu, jog vertintojas nesilaikė Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 58.1 p. (punkto redakcija, galiojusi ataskaitos rengimo metu) reikalavimų surinkti informaciją apie ne mažiau kaip trijų per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiškų arba panašaus turto sandorių kainas, kadangi 2 lyginamų objektų pardavimas įvyko anksčiau, nei paskutiniai 12 mėn. iki vertinimo (2010 m. spalio ir lapkričio mėn.). VAAT sprendime pažymėjo, kad vertintojo argumentai, jog Metodika nedraudžia parinkti anksčiau įvykusių sandorių, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėtas reikalavimas lyginimui parenkamų sudarymo laikui nurodytas konkrečiu kalendoriniu laikotarpiu, kurio kitaip interpretuoti nėra pagrindo.

Dėl išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybių bei vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybių

VAAT sprendime nurodė, kad Garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog vertintojas pažeidė Metodikos 71.2, 71.4 p. reikalavimus, nes vertintojo rengtoje ataskaitoje nėra nurodytos išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybės bei vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Nors pastarosios Tarnybai ir buvo pateiktos vėliau, kai vertintojas teikė paaiškinimus, teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidų vertintojui savo nuožiūra rinktis, kokių aplinkybių jis gali nenurodyti ataskaitoje.

Dėl Tarnybos Išvados ir Nuomonės apskundimo

VAAT, vadovaudamasis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014, kurioje LVAT pasisakė, jog Tarnybos Išvada gali būti ginčo administraciniame teisme objektu tik tuomet, kai sukelia asmenims teisines pasekmes, sprendime nurodė, kad vertintojo ginčijama Tarnybos Išvada nelaikytina sprendimu dėl jo teisių ir pareigų, kuri gali būti ginčijama administraciniame teisme, nes tai yra tik Tarnybos nuomonę išreiškiantis dokumentas dėl pareiškėjo parengtų ataskaitų.

Analogiškais pagrindais teisėjų kolegija vertino ir Tarnybos Nuomonę dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, kurią pripažino nesukeliančia teisinių pasekmių.

 

Atgal į turinį

 

8. Dėl Garbės teismas kompetencijos ir procedūrinių normų

LVAT 2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014

VAAT 2013-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5251-168/2013)


2014-07-17 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014 paliko nepakeistą VAAT 2013-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5251-168/2013.

VAAT sprendimu patvirtino, kad Garbės teismas, laikydamasis Įstatymo, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau - Garbės teismo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimų, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė Įstatymo, Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Europos vertinimo standartų reikalavimų, turėjo teisę iškelti drausmės bylą bei, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai skyrė turto vertintojui drausminę nuobaudą – papeikimą.

Dėl turto vertintojo informavimo apie Garbės teismo parengiamąjį posėdį

VAAT sprendime nurodyta, kad iš Garbės teismo nuostatų matyti, kad Garbės teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją, pirmiausia nusprendžia, ar yra pagrindas turto vertintojui iškelti drausmės bylą, ir tik iškėlus drausmės bylą turto vertintojui išsiunčiamas raštas, kuriuo jis informuojamas apie iškeltą drausmės bylą bei Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Garbės teismo nuostatų 10 punkte nustatyta, kad apie parengiamojo Garbės teismo posėdžio datą ir laiką informuojami Garbės teismo nariai. Taigi, teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos informuoti turto vertintoją apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo.

Dėl Garbės teismo teisės nustatyti teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitą

VAAT nenustatė, kad Garbės teismas būtų viršijęs jam suteiktą kompetenciją ar padaręs procedūrinį pažeidimą nagrinėdamas turto vertintojo drausmės bylą. VAAT sprendime nurodyta, kad turto vertintojui drausminė nuobauda skirta už teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant vertinimo ataskaitas. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda, kurią turi teisę skirti Garbės teismas, arba kitu atveju tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Drausmės bylose nustatomas Įstatymo 22 straipsnio pažeidimas neišvengiamai suponuoja išvadą dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Garbės teismas pagal Garbės teismo nuostatų 35 punktą turi teisę nutraukti drausmės bylą arba paskirti drausminę nuobaudą. Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, tačiau nėra besąlygiškai saistomas Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų ir atlikęs tyrimą turi teisę spręsti dėl turto vertintojo patraukimo drausminėn atsakomybėn.

LVAT nutartyje nurodoma, kad apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes Įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto arba verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią turto arba verslo vertinimo ataskaitą.

Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėse nustatytos paklausimų nagrinėjimo tvarkos

LVAT nutartyje nurodyta, kad Garbės teismas turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams nevertina, Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai, o Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, LVAT nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių 14 punktas prieštarauja Įstatymo 23 straipsnio 1 daliai.

Dėl Tarnybos rengiamų išvadų dėl turto arba verslo vertintojų veiksmų rengiant vertinimo ataskaitas

VAAT sprendime nurodyta, kad išvadose dėl vertintojo veiksmų, kurios yra teikiamos kaip priedas prie teikimo Garbės teismui, nekonstatuojama vertinimo ataskaitų neatitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Aplinkybė, kad išvada dėl vertintojo veiksmų pateikiama tik Garbės teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pažeidžiama asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą; ši išvada nėra administracinis aktas, tai tik tarpinis procedūrinis sprendimas.

 

Atgal į turinį

 

9. Dėl Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos bei tam tikrų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų

LVAT 2014-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014

VAAT 2013-12-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4274-580/2013)


LVAT 2014-08-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014 atmetė pareiškėjo skundą ir VAAT 2013-12-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4274-580/2013, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Garbės teismo sprendimo buvo atmestas, paliko nepakeistą.

LVAT patvirtino, kad apelianto (pareiškėjo) teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog Ataskaitos neatitinka Įstatymas 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes Įstatyme nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija, ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties minėtiems reikalavimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, taip pat yra reikšmingas būtent naudojant pačią ataskaitą, tačiau ne sprendžiant dėl turto vertintojo veiksmų rengiant ataskaitą teisėtumo. LVAT pažymėjo, kad LVAT 2013-12-18 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apelianto teiginiai, kad Garbės teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą, pažeidė Įstatymo 23 straipsnį, nėra pagrįstas.

LVAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Garbės teismas nustatė vertintojo veiksmus, pažeidžiančius, be kita ko, Įstatymo 22 straipsnį. Tačiau šioje byloje skundžiamu sprendimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Garbės teismas nevertino pačių turto vertinimo ataskaitų atitikties minėto straipsnio reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Garbės teisme drausmės bylos nagrinėjimas galimas tik Tarnybai priėmus sprendimą dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių veiksmų nelaikė esminę reikšmę turinčiais drausmės bylos nagrinėjimui, tokie teismo neteisingai konstatuoti procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos galutiniam pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, todėl nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo iš esmės teisingą sprendimą keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl drausminės nuobaudos skyrimo faktinio pagrindo ir nustatė:

VAAT 2013-12-06 sprendimu pareiškėjo skundą dėl Garbės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, atmetė.

Dėl rėmimosi faktiniais nekilnojamojo turto kadastriniais matavimais

Byloje kilo ginčas dėl to, ar nustatant vidutinę rinkos vertę būtina remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kai jie nesutampa su faktine padėtimi. Nagrinėjamu atveju vertintojas, nustatydamas vertinamo turto vertę, vadovavosi faktiniu, o ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotu pastato plotu. VAAT konstatavo, kad turto vertintojas neturi teisės aktų numatytos kompetencijos spręsti, ar statinio statyba ar rekonstrukcija vyksta pagal statybos leidimą. Tokio sprendimo teisė suteikta tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnui. Turto vertintojas taip pat nėra kompetentingas tikslinti pastato kadastrinių duomenų.

VAAT sutiko su Tarnybos aiškinimu, kad Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-59, 29 punkto nuostata reiškia, jog vertintojas gali naudotis jam užsakovo pateiktais duomenimis tuo atveju, jeigu atitinkamos informacijos nėra viešame registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių analizė suponuoja išvadą, kad teisingais laikomi tie nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įrašyti viešame registre. Pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, priešingai nei teigia pareiškėjai, turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, privalo jais vadovautis, neatsižvelgdamas į teisėtu pagrindu atsiradusią faktinę vertinamo objekto būklę. Nei aptarti, nei jokie kiti teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis.

Dėl skaičiavimų pateikimo ataskaitose

VAAT konstatavo, kad ataskaitose pateikiamos kainos korekcijos procentais ir litais, tačiau nėra parodyta, kaip korekcijos procentais nustatytos. Ataskaitose taip pat nėra nurodytos ir atitinkamos skaičiavimų sekos taikant pajamų metodą. Kadangi pateikiant turto vertės nustatymo pagrindimą Ataskaitose parodyti skaičiavimai neatspindi visų atliktų matematinių veiksmų, nėra galimybės patikrinti, ar atlikti skaičiavimai yra teisingi. Aplinkybė, kad turto vertintojas naudojosi visuotinai pripažinta programine skaičiuokle Microsoft Excel bei specialiai lyginamųjų objektų pataisoms nustatyti specialistų sukurtu skaičiavimo modeliu, savaime nereiškia skaičiavimų rezultatų teisingumo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ataskaitose pateikiami turto vertės pagrindimai nėra pakankamai išsamūs, o Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų. Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjai, turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato turto vertinimo ataskaitose pateikiamų skaičiavimų apimties, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo sudėtingumo, jie turi būti pateikti Ataskaitose ar jų prieduose. Skaičiavimai turi būti aiškūs ir nekeliantys papildomų klausimų nei jos naudotojui, nei tikrintojui. Visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui. Iš Ataskaitų turinio matyti, kad skaičiavimai nėra pateikti nei jose, nei jų prieduose, o skaičiavimų pateikimas vėliau negali būti laikomas tinkamu.

Dėl patalpų neužimtumo prognozavimo

VAAT sutiko su Tarnybos pozicija, kad patalpų neužimtumo prognozavimas Ataskaitoje nepagrįstas. VAAT pažymėjo, kad visi turto vertės nustatymui naudojami duomenys turi būti pagrindžiami Ataskaitose, o ne vėliau pateiktuose vertintojo paaiškinimuose ar dokumentuose.

 

Atgal į turinį

 

10. Dėl vertinimo ataskaitoje pateikiamų vertės skaičiavimų pakankamumo

LVAT 2014-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014


LVAT 2014-10-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014 paliko nepakeistą VAAT 2014-01-28 sprendimą, kuriuo buvo atmestas vertintojo skundas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimto sprendimo taikyti vertintojui drausminę nuobaudą – vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Vertintojui viena griežčiausių drausminių nuobaudų buvo skirta nustačius, kad jo parengtose turto vertinimo ataskaitose nepateiktas vertės nustatymo pagrindimas. Išnagrinėjęs administracinę bylą, LVAT konstatavo, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis detaliai nurodo reikalavimus turto vertinimo ataskaitos turiniui, be kita ko numatydama, kad ataskaitoje turi būti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Tokie skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu.

 

Atgal į turinį

 

11. Dėl vertinimo ataskaitos rengimo ir vertinimo procedūros pažeidimų, kurie laikomi itin grubiais

VAAT 2014-09-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2711-426/2014


VAAT 2014-09-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2711-426/2014 atmetė vertintojo skundą dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimto sprendimo taikyti vertintojui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą.

Vertintojui griežčiausia drausminė nuobauda buvo skirta nustačius, kad vertintojo parengtos ataskaitos rengimo ir vertinimo procedūrų pažeidimai (nenurodytos lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; dalis sandorių, kurie palyginimui buvo naudojami, nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti; nepagrįstas daromų pataisų būtinumas bei jų dydžiai; nėra pateikti jokie atlikti skaičiavimai) laikytini ypač grubiais.

VAAT taip pat nurodė, kad aplinkybės, ar ataskaita buvo panaudota, ar sukėlė pasekmes tretiesiems asmenims, vertinant pačių pažeidimų sunkumą bei mastą, taip pat sprendžiant ginčą, nėra teisiškai reikšmingos.

 

Atgal į turinį

 

12. Ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus; vėliau pateikti vertės skaičiavimai negali būti laikomi klaidos ištaisymu

VAAT 2014-03-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2413-244/2014

LVAT 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014)


LVAT 2014-12-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014 atmetė pareiškėjo skundą ir VAAT 2014-03-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2413-244/2014, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Garbės teismo sprendimo buvo atmestas, paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad pareiškėjui už padarytus pažeidimus drausminė nuobauda – pastaba, buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

LVAT ir VAAT pateikiami išaiškinimai turto vertinimo reglamentuojančių teisės aktų klausimais:

Dėl klaidos taisymo

LVAT konstatavo, kad pagal Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 50-53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Teismas pabrėžė, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir Metodikos reikalavimams. Patikslintoje ataskaitoje buvo skaičiavimais ir formulėmis pagrįsta nustatyta turto vertė bei turto vertės nustatyme naudojamas koeficientas daromoms pataisoms, t. y. įvykdyti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimai, todėl konstatuota, jog tokia pataisa klaidos ištaisymu negali būti laikoma.

VAAT taip pat nurodė, kad ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas.

Dėl vertės nustatymo pagrindimo

VAAT konstatavo, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, t. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai, konkrečiu atveju – pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti ataskaitoje. Skaičiavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą. Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindo abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. Skaičiavimai vertinimo ataskaitose turi būti pateikiami taip, kad ataskaitos užsakovui ir tretiesiems asmenims būtų įmanoma patikrinti, ar skaičiavimai atlikti teisingai. VAAT pažymėjo, kad turto vertės nustatymo pagrindimas laikomas vienu iš svarbiausių Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų turto vertinimo ataskaitų turiniui keliamų reikalavimų, visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui ir sąmoningai neteisingam jų pateikimui turto vertinimo ataskaitose. Turto vertintojų rengiamos ataskaitos sukelia pasekmes visai valstybės ekonominei sistemai ir rinkos situacijai. Vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio).

LVAT taip pat nurodė, kad ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam vertintojui, bet jis objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus.

Dėl kitų Garbės teismo priimtų sprendimų vertinimo

LVAT nurodė, kad Garbės teismui priimant sprendimą yra svarbu ne tik koks pažeidimas buvo padarytas, bet ir kitos, su to pažeidimo padarymu susijusios, aplinkybės, todėl nėra pagrindo priimto Garbės teismo sprendimo lyginti su šio teismo sprendimais, priimtais kitomis aplinkybėmis, kurios nėra visiškai tapačios šiam atvejui. Teismas pažymėjo, kad teiginiai, jog Garbės teismas nevertino svarbių aplinkybių, nesivadovavo nešališkumo ir objektyvumo principais, nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis.

Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso

LVAT nurodė, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda gali būti skiriama už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus, t. y. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne tik už Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad nebuvo pažeistos Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso normos, nereiškia, kad nebuvo pagrindo taikyti drausminę nuobaudą, kadangi šiuo atveju tai buvo padaryta dėl kitų aktų – Įstatymo bei Metodikos – pažeidimų.

Dėl vertintojo profesionalumo

VAAT konstatavo, kad visi ataskaitos formai ir turiniui keliami reikalavimai išsamiai aptarti Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nuostatose. Turto vertintojas yra specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, kuris savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu, reiškiančiu, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties; kels kvalifikaciją, tobulins žinias ir įgūdžius teisės aktų nustatyta tvarka. Europos vertinimo standartai įtvirtina, kad vertintojas privalo pademonstruoti profesionalumą, žinias ir kompetenciją; visi vertintojai, prisidedantys prie ataskaitos parengimo, privalo turėti tinkamą kompetenciją, veikti vadovaudamiesi profesiniais standartais (EVS)

 

Atgal į turinį

 

13. Dėl būtinybės vertinimo ataskaitose nurodyti konkretų vertinimo tikslą

VAAT 2014-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4163-331/2014

LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1004-502/2015


Teismai pripažįsta, kad vertinimo ataskaitoje turi būti suformuluotas ir įvardintas konkretus vertinimo tikslas, nes jis yra svarbus ir reikšmingas. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą.

 

Atgal į turinį

 

14. Dėl pastatų lyginimo su patalpomis, kai vertinamas objektas yra pastatas, dėl Garbės teismo narių nešališkumo ir kai kurių kitų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų

LVAT 2015-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015)

VAAT 2013-12-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4612-484/2013


LVAT 2015-05-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015 atmetė pareiškėjo skundą ir VAAT 2013-12-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4612-484/2013, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Garbės teismo sprendimo buvo atmestas, paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad pareiškėjui už padarytus pažeidimus drausminė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas, buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Dėl pastatų lyginimo su patalpomis, kai vertinamas objektas yra pastatas

LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinamam turtui, kuris priskirtinas pastatui, buvo pasirinkti lyginamieji objektai, kurie priskirtini patalpoms (tik vienas iš lyginamųjų objektų priskirtinas pastatui), nors valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje yra registruotų

2012 m. įvykusių sandorių dėl analogiško ar panašaus turto – Vilniaus miesto 57.29 verčių zonoje esančių pastatų. Garbės teismo teiginys, kad šie objektų tipai (pastatai ir patalpos) struktūriškai labai skirtingi, todėl pareiškėjo parinkti objektai savaime negali būti laikomi analogiškais ar labai panašiais lyginamam turtui, yra logiškas. Nors kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje, kad Garbės teismo sprendime minimų 2012 m. sandorių duomenys dėl toje pačioje verčių zonoje perleistų pastatų negalėjo būti naudojami nesant nurodytai jais perleistų atskirų pastatų ir kitų statinių kainai, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, pareiškėjas bet kokiu atveju, vykdydamas Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, privalėjo Ataskaitoje I nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, tačiau to iš esmės nepadarė, t. y. nenurodė, kodėl vertindamas pastatą, jį lygina su patalpomis (3 iš 4 lyginamų objektų), o ne su pastatais.

Dėl Garbės teismo narių nešališkumo

LVAT konstatavo, kad pareiškėjas, kuris, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nušalinimų Garbės teismo posėdyje jo nariams nereiškė, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad Garbės teismo narys (nariai), nagrinėjant pareiškėjo bylą, pažeidė nešališkumo principą, kuris įtvirtintas Garbės teismo nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų dėl Garbės teismo ar atskirų jo narių šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjo argumentai šiuo klausimu vertinami kaip netinkamai pasirinktas gynybos būdas.

Dėl vertės nustatymo pagrindimo

LVAT nurodė, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seka bei galutinius rezultatus (LVAT 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-l589/2014). Taigi, Ataskaitoje pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet ir asmenims, kuriems ši Ataskaita skirta. Pažymėtina, jog Ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. Al24-1 876/2014).“

Dėl pataisos koeficientų skaičiavimo

LVAT konstatavo, kad Ataskaitoje I pateiktos lentelės (1 ir 2 lentelės), kuriose nurodyti lyginamųjų objektų duomenys bei pataisos koeficientai, tačiau nėra aišku kaip šie pataisų koeficientai apskaičiuoti, kokia jų reikšmė apskaičiuojant vertinto objekto kainą, atitinkamai – pagrįstai konstatuota jos neatitikimas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimams. Ataskaitoje II nurodytas tik grafikas, vaizduojantis priklausomybę nuo ploto. Jokių konkrečių skaičiavimų, kuriuos taikant buvo gautos nurodytos Ataskaitoje II pataisos, nebuvo pateikta. Ataskaitoje II nėra jokių tikslių duomenų, kurie leistų spręsti, kokius matematinius veiksmus atlikus buvo gauti galutiniai rezultatai. Atsižvelgiant į tai, Garbės teismas pagristai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimų neatitiktį ir Ataskaitoje II.

Dėl pataisų būtinumo pagrindimo

LVAT pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Ataskaitoje nenurodyta, kodėl buvo pasirinkta taikyti konkrečias pataisas (vietovės, paskirties), darytina išvada, kad Garbės teismas pagrįstai nurodė, jog nebuvo laikomasi ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimo, pagal kurį ataskaitoje turi būti nurodytos padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisų būtinumo pagrindimas reiškia, kad turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo taikytos konkrečios pataisos, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog iš įvairių Ataskaitos II dalių visumos galima gauti pakankamai daug informacijos, nereiškia minėto reikalavimo įgyvendinimo.

Dėl ataskaitos pasirašymo

LVAT pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkte įvirtinta norma nurodo, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ataskaitoje II yra pateikti tik užsakovo ir turto vertintojo parašai. Nors pareiškėjas remiasi Įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra numatyta, kad kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą, ši nuostata nėra aktuali, kadangi UAB „Informacijos ir investicijų centras“, kurios direktorius yra pareiškėjas, nėra individuali įmonė.

Dėl vertinamo turto nuotraukų

LVAT nurodė, kad Metodikoje nėra numatytų pareigos nufotografuoti ir (ar) nufilmuoti objektą jo apžiūros metu išimčių, susijusių su vertinamo objekto dydžiu. Pagal Metodikos 35.1 punkte numatytą reikalavimą, nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą; o pagal 35.3 punktą – matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę, taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog visi vertinami objektai, kuriems privaloma teisinė registracija, buvo nufotografuoti, nereiškia, kad buvo įgyvendintas Metodikos 35 punkto reikalavimas, kadangi šis reikalavimas reiškia ne tik bendrą išorės fotografavimą, bet ir visų vertinamų objektų vidaus užfiksavimą, nes tik tokiu būdu galima pilnai atskleisti visas jų savybes.

Dėl vertinamo turto rinkos konjunktūros, finansavimo sąlygų bei plėtros galimybių ir (arba) alternatyvaus panaudojimo

LVAT pažymėjo, kad Metodikos 28.2 bei 28.4 punktai nustato, kad vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas bei turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. Pareiškėjas mano, kad jų įgyvendinti apskritai nebuvo įmanoma. Sutikti su pareiškėju, kad tokia informacija yra komercinė paslaptis, nes ją sudaro savininko ir banko santykiai, nėra pagrindo, kadangi šiais punktais nereikalaujama nurodyti išsamių ir konkrečių banko finansavimo sąlygų (kaip kad iš esmės teigia pareiškėjas), todėl nėra pagrindo nesutikti, kad šiuo atveju Garbės teismas pagrįstai konstatavo Metodikos 28.2 bei 28.4 punktų reikalavimų pažeidimą Ataskaitoje I ir Ataskaitoje II. Kita vertus, nenurodydamas tokių duomenų, pareiškėjas vertinimo ataskaitoje turėtų pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju nėra pateikiami Metodikoje numatyti duomenys.

Dėl klaidos taisymo

LVAT konstatavo, kad Metodikos 50-53 punktų prasme klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl apsirikimo turto vertinimo ataskaitoje padarytos klaidos ar netikslumai, tačiau, kaip numato Metodikos 51 punktas, klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams.

 

Atgal į turinį


15. Informacijos apie pažeidimą gavimo diena negali būti tapatinama su pažeidimo paaiškėjimo diena; Vertintojas privalo tikrinti užsakovo pateiktą informaciją

LVAT 2015-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015

VAAT 2014-09-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5449-815/2014


LVAT administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015, 2015-05-04 nutartimi, iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą. LVAT nagrinėjo klausimus dėl termino reikalavimo pažeidimo kreipiantis į Garbės teismą (pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus), dėl TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo pažeidimo bei dėl turto ir verslo vertintojui paskirtos nuobaudos neadekvatumo (nuobauda pernelyg griežta).

Dėl termino nepraleidimo kreipiantis į Garbės teismą

LVAT pažymėjo, jog informacija apie turto ir verslo vertintojo galimai padarytus teisės aktų (nurodytų TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje) pažeidimus gavimo diena, negali būti tapatinama su tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors ji gali ir sutapti. Tarnyba gavus iš suinteresuotų turto ar verslo vertinimu asmenų informacijos apie galimus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, prieš kreipiantis į Garbės teismą, privalo įvertinti informacijos pakankamumą, o jeigu ji nepakankama, pareikalauti papildomos informacijos. LVAT pabrėžė, kad Lietuvos banko paklausimas, negali būti vertinamas kaip dokumentas, nuo kurio gavimo dienos turi būti skaičiuojamas pagal TVVPĮ įtvirtintas 10 darbo dienų terminas, kadangi toks paklausimas susideda iš bendro pobūdžio informacijos, kuri negali būti vertinama kaip pažeidimo konstatavimas. LVAT pažymėjo, jog Tarnyba gavusi minėto pobūdžio paklausimą turi įvertinti informacijos pakankamumą prieš kreipiantis į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo, o nustačius, kad pateikta informacija yra nepakankama, pasinaudoti teise dėl papildomos informacijos rinkimo.

Dėl TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo pažeidimo

LVAT prabrėžė, jog reikalavimai turto arba verslo vertintojui turto arba verslo vertinimo ataskaitoje nurodyti skaičiavimais pagrįstą turto arba verslo vertės pagrindimą buvo numatyti, tiek iki 2012-05-01 galiojusioje, tiek ir naujoje TVVPĮ įstatymo redakcijoje. Tokiu atveju, įstatymo pakeitimas nepašalino turto arba verslo vertintojo atsakomybės už turto arba verslo vertės nepagrindimą vertinimo ataskaitoje.

Esminis ginčui aktualaus vertinimo ir Ataskaitos trūkumas, kurį nustatė Garbės teismas, yra tas, kad vertintojas netikrino Įmonės verslo plane pateiktų duomenų, kurių pagrindų apskaičiavo Įmonės rinkos vertę. Garbės teismas nustatė, kad vertintojas Ataskaitoje nepateikė išlaidų ir pajamų, kurie yra būtinoji sąlyga nustatytai įmonės rinkos vertei pagrįsti, taip pat nepagrindė diskonto normos. Kitaip tariant, Ataskaitos nepagrindimas pagal minėtas pozicijas reiškia, kad negalima patikrinti, ar Įmonės vertė nustatyta pagrįstai. Apeliantas akcentavo, jog teisės aktai leidžia daryti prielaidas. Teismas sutiko su atsakovu, kad Turto vertinimo metodika reikalavo prielaidas pagrįsti. Garbės teismo nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra formalaus pobūdžio, o susiję su vertinimo esme. Garbės teismo sprendimas motyvuotas, apelianto argumentai Garbės teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia.

 

Atgal į turinį

 

16. Reikalavimai turto vertinimo ataskaitai yra aiškiai išdėstyti Įstatyme

LVAT 2015-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015


LVAT 2015-06-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015 paliko galioti Garbės teismo sprendimą ir akcentavo, kad turto vertintojams teisės aktuose yra nustatytos pareigos ir keliami profesionalumo reikalavimai. Turto vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Tokio asmens, kuriam suteikta teisė verstis turto arba verslo vertinimo veikla, parengta turto vertinimo ataskaita turi atitikti imperatyvius reikalavimus, keliamus tokiam dokumentui, kad jis turėtų juridinę galią.

Teismas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos, kuriose nurodyta, kokie reikalavimai keliami turto (verslo) vertinimo ataskaitoms, kad jos turėtų juridinę galią ir galėtų būti teikiamos tretiesiems asmenims, yra imperatyvios, reikalavimai jose išdėstyti aiškiai, konkrečiai ir suprantamai.

 

Atgal į turinį

 

17.Dėl vertės nustatymo pagrindimo; nešališkumo principo; formalių pažeidimų; teisės reikšti nušalinimą

LVAT 2016-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015

VAAT 2015-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3604-281/2015


Dėl vertės nustatymo pagrindimo pateikimo vėlesniuose paaiškinimuose

LVAT pažymėjo, kad „<...> pareiškėjas atlikto vertinimo pagrindimą turėjo nurodyti Ataskaitoje, o ne Garbės teismui ar pirmosios instancijos teismui.“

Dėl vertės nustatymo pagrindimo pateikimo

LVAT pažymėjo, kad „<...> Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertes nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi buti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi buti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi buti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamas pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).“

Dėl pataisų pagrindimo skaičiavimais

LVAT pažymėjo, kad „Pareiškėjas <...> teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus kriterijus, kuriais vadovaujantis yra nustatyti rinkos (likvidumo) koeficientai. Teisėjų kolegija nustatė, jog Ataskaitoje nurodyta, kad rinkos (likvidumo) koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, vadovaujantis ilgamete patirtimi <...>, ir yra pagrįsti rinkos duomenimis <...>. Taip pat nustatyta, kad šie kriterijai buvo naudoti apskaičiuojant ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertes <...>.“ LVAT atkreipė dėmesį į tai, jog „<...> pareiškėjas pripažįstamas pažeidęs Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą tik dėl to, kad Ataskaitoje nenurodė, kaip buvo apskaičiuoti aptariami koeficientai, o ne dėl to, kokiais kriterijais (ekspertiniu būdu, vadovaujantis ilgamete patirtimi) vadovaudamasis pareiškėjas nustatė taikytinus rinkos (likvidumo) koeficientus.“

Dėl formalių pažeidimų

Nors Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 bei 7 punktų reikalavimų pažeidimai yra laikytini formaliais, tačiau tai yra pažeidimai, nes Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyti ataskaitos turinio reikalavimai, kurių turi buti laikomasi rengiant ataskaitą. LVAT pabrėžė, kad „<...> Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 bei 7 punktų reikalavimai Ataskaitoje nurodyti registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę bei užsakovą, pažeidimai yra formalūs, tačiau tai yra pažeidimai, nes <...> Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyti Ataskaitos turinio reikalavimai, kurių turi buti laikomasi rengiant Ataskaitą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014).“ Analogiškai LVAT pasisakė ir dėl reikalavimo nurodyti, ar yra kilęs ginčas dėl vertės.

Dėl nešališkumo principo

LVAT pažymėjo, kad „<...> visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi buti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali buti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). <...> Kai objektyvusis kriterijus taikomas situacijoms, kurios susijusios su teiginiais dėl teisėjo asmeninių ar profesinių ryšių su kitais proceso dalyviais, kiekvienu atveju būtina spręsti, ar konkretūs ryšiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodytų teisėjo nešališkumo stoką (žr. 1996 m. birželio 10 sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę). Be to, svarbu yra ir tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.“ Teisėjų kolegija <...> daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog Garbės teismo narys Audrius Šešplaukis buvo iš anksto nusiteikęs tendencingai prieš pareiškėją bei buvo asmeniškai suinteresuotas tuo, jog pareiškėjui butų paskirta drausminė nuobauda, t. y. kad jis buvo subjektyviąja prasme šališkas, o drausmės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas Garbės teismas. Byloje nėra nustatyta, kad buvo Garbės teismo nuostatų 3.2.1-3.2.3 punktuose nurodyti atvejai, kai Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo drausmes bylos.

LVAT taip pat nurodė, kad Garbės teismas vertina ne Ataskaitoje nurodyto vertinimo teisingumą, o ją parengusio vertintojo veiksmus ją rengiant – t. y., ar ataskaita parengta laikantis jos turiniui ir formai nustatytų reikalavimų, todėl tai, jog įmonė, kurioje dirba vienas iš Garbės teismo narių, toje pačioje byloje buvo parengusi to paties verslo vertinimo ataskaitą, nesudaro pagrindo abejoti Garbės teismo nario Audriaus Šešplaukio nešališkumu dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su UAB ,,Inreal" atliktu verslo vertinimu, kuris skyrėsi nuo kitų minėtoje byloje atliktų vertinimų (ir nuo pareiškėjo atlikto vertinimo), kad buvo atmestas UAB ,,lnreal“ konsultuojamos ieškovės ieškinys. Pažymėtina, kad Garbės teismo posėdyje nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su UAB ,,Inreal" verslo rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis.

Dėl teisės reikšti nušalinimą

LVAT konstatavo, kad „pareiškėjas turėjo galimybę dėl jo nurodomų aplinkybių reikšti nušalinimą Audriui Šešplaukiui, nurodydamas konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias egzistuojantį pagrindą nušalinti šį Garbės teismo narį, ir pateikdamas įrodymus, tačiau pareiškėjas nušalinimo nereiškė. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neabejojo Garbės teismo nario nešališkumu dėl jo nurodomų aplinkybių, kurios jam buvo žinomos, ir atsisakė savo teisės reikšti nušalinimą Garbės teismo nariui. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjo drausmės bylą nagrinėjo keturi Garbės teismo nariai, t. y. ne vienas Audrius Šešplaukis, kurio (ne) šališkumu pareiškėjas suabejojo tik tada, kai buvo išnagrinėta jo drausmes byla ir paskelbtas Sprendimas.“

Dėl Garbės teismo sprendimo pasirašymo Garbės teismo narės, nedalyvavusios posėdyje

LVAT sutinka su VAAT išvada dėl pareiškėjo nurodomo pažeidimo, kai sprendimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, pasirašė ne tik keturi pareiškėjo drausmės bylą nagrinėję Garbės teismo nariai, bet ir Garbės teismo narė, nedalyvavusi drausmės bylos nagrinėjime, reikšmės sprendimo teisėtumui neturi.

 

Atgal į turinį

Atnaujinta: 2016.07.07

Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius, tel. (8 5) 212 5464, faks. (8 5) 262 0782, el. p. info@avnt.lt, www.avnt.lt 

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 304157094

Iki reorganizavimo veikusių įstaigų svetainės:  www.aat.lt     www.atvi.lt

 

Vyksta interneto svetainės atnaujinimo darbai. Pastebėjus sutrikimus ar netikslumus, prašome apie juos pranešti el. p. bankrotas@bankrotodep.lt    
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir supratingum