Euras ir apskaita

Nuo euro įvedimo dienos, t. y. 2015 m. sausio 1 d., įmonių apskaitai tvarkyti turi būti naudojamas euras. Oficialus perskaičiavimo kursas 3,45280.

Euro ir užsienio valiutų santykiai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas yra skelbiami Lietuvos banko svetainėje http://www.lb.lt/lb_buhalteriniai_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai.

 

 

Apskaita

 

Naudinga informacija

 

Dažnai užduodami klausimai, susiję su apskaitos duomenų perskaičiavimu į eurus

 

Kokie įrašai turėtų būti daromi apskaitoje, jei bankas įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje rezervavo ar iš jos nurašė litų nominaliąją vertę, kuri atitinka iš anksto gautų eurų banknotų ir monetų nominaliąją vertę.

Iš anksto gautus eurus įmonė turėtų laikyti atskirai ir neleisti jų į apyvartą iki euro įvedimo dienos, t. y. 2015 m. sausio 1 d. Jei bankas įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje rezervuoja litų nominaliąją vertę, kuri atitinka iš anksto gautų eurų banknotų ir monetų nominaliąją vertę, bet jos nenurašo, tai 2014 metais iš anksto gautus eurus įmonė gali registruoti nebalansinėse sąskaitose, pavyzdžiui, debetuodama gautas vertybes (eurus) ir kredituodama įsipareigojimą bankui.

Pinigų rezervavimas yra tik laikinas jų naudojimo apribojimas, todėl kai bankas įmonės banko sąskaitoje rezervuoja tam tikrą pinigų sumą litais, įmonė gali papildomų įrašų balansinėse sąskaitose nedaryti. Jei rezervuota suma įmonei yra reikšminga, mūsų nuomone, įmonė 2014 metais galėtų ją apskaitoje užregistruoti atskiroje sąskaitoje, pavyzdžiui, debetuodama pinigų naudojimo apribojimui parodyti skirtą sąskaitą ir kredituodama sąskaitų bankuose sąskaitą.

Atkreipiame dėmesį, kad aiškinamajame rašte įmonė turėtų pateikti informaciją apie gautą grynųjų eurų sumą ir rezervuotą sumą litais.

2015 m. sausio mėnesį, bankui nurašius rezervuotą sumą, turimi eurai turėtų būti registruojami balansinėse sąskaitose:

D 2 kl. Kasa

K 2 kl. Sąskaitos bankuose (arba kredituojama įmonės pasirinkta pinigų naudojimo apribojimui parodyti skirta sąskaita, jei įmonė buvo pasirinkusi tokią sąskaitą naudoti)

Jei bankas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos litus nurašo 2014 metais ir jų nerezervuoja, tai įmonės apskaitoje galėtų būti daromi tokie įrašai:

D 2 kl. Atsargos (eurai)

K 2 kl. Sąskaitos bankuose

Tokiu atveju 2015 metais eurai iš atsargų sąskaitos turėtų būti perkelti į kasą:

D 2 kl. Kasa

K 2 kl. Atsargos (eurai)

 

Kaip 2014 m. gruodžio 31 d. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai litais perskaičiuojami į eurus?

Laikotarpio iki euro įvedimo darbo užmokestį ir su juo susijusius įsipareigojimus, reikia apskaičiuoti litais ir perskaičiuoti į eurus, jei pagal darbo sutartis jis bus išmokamas po euro įvedimo dienos.

Įvedus eurą, pagal 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ 8 punktą įmonės litais išreikštus apskaitos duomenis, buvusius dienos prieš euro įvedimo dieną pabaigoje, turi perskaičiuoti į eurus ir euro įvedimo dieną rezultatus užregistruoti apskaitoje.

Litais išreikštas įmonių turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas ir dotacijos, buvę 2014 m. gruodžio 31 d. pabaigoje, t. y. prieš euro įvedimo dieną, turi būti perskaičiuojami į eurus pagal perskaičiavimo kursą. Perskaičiuojant mokėtino darbo užmokesčio sąskaitos sumą, perskaičiuojamos kiekvienam darbuotojui mokėtinos sumos.

Jei perskaičiuojant iš litų į eurus atsiranda su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų sąskaitos galutinio likučio ir jo sudėtinių dalių (mokėtinų darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, garantinio fondo įmokų, kitų išmokų darbuotojams, atostoginių kaupinių, privalomojo sveikatos draudimo įmokų subsąskaitų sumų) skirtumas, tai jis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis ir apskaitoje užregistruojamas euro įvedimo dieną, t. y. 2015 m. sausio 1 d.

 

Kaip turėtų būti apvalinami su darbo santykiais susiję apskaitos duomenys?

Pagal 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ 12 punkto nuostatas perskaičiuojant į eurus litais išreikštus įmonių apskaitos duomenis (įskaitant ir kiekvienam įmonės darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio sumas), kurie buvo dienos prieš euro įvedimo dieną pabaigoje, išskyrus įstatinį kapitalą, kurį perskaičiuojant į eurus vadovaujamasi litais išreikštos įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominaliosios vertės perskaičiavimo į eurus procedūrą reglamentuojančio įstatymo reikalavimais, apvalinama iki euro cento pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles. Tais atvejais, kai po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra skaitmuo 5 arba didesnis už 5, tai prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas. Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis už 5, tai paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Išimtis taikoma ir šių taisyklių nesilaikoma perskaičiuojant darbo sutartyse nustatytus darbo užmokesčio dydžius. Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 8 straipsnio nuostatas darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos darbo sutartyse turi būti perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.

 

Kaip apskaitoje turėtų būti registruojamos apskaitos sistemų pritaikymo prie eurų darbų išlaidos?

Įvedus eurą, pagal 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ 23 punkto nuostatas su pasirengimu įvesti eurą ir jo įvedimu susijusios išlaidos, įskaitant ir apskaitos sistemų tobulinimo ir pritaikymo litais išreikštiems apskaitos duomenims perskaičiuoti į eurus ir tolimesnei apskaitai eurais, jei jos atitinka sąnaudų apibrėžimą ir galima patikimai nustatyti jų vertę, pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo patirtos, veiklos sąnaudomis, jei jos nėra susijusios su ekonominės naudos gavimu būsimais ataskaitiniais laikotarpiais. Jei patirtos išlaidos atitinka turto apibrėžimą ir požymius, nustatytus atitinkamame verslo apskaitos standarte, ir yra susijusios su ekonominės naudos gavimu būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, jos pripažįstamos turtu.

Specialios apskaitos programos, pritaikytos litais išreikštiems apskaitos duomenims perskaičiuoti į eurus ir apskaitai eurais, sukūrimo išlaidos arba turimos programos tobulinimo išlaidos, jei pagal 13-ojo VAS „Nematerialusis turtas“ 39 punkto nuostatas jos gali būti patikimai įvertinamos, priskiriamos konkrečiam turtui ir jei įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje iš to turto gauti didesnę ekonominę naudą, galėtų būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu ir amortizuojamos per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

 

Kaip į eurus perskaičiuojama litais išreikšta lyginamoji informacija sudarant euro įvedimo dieną ar vėliau pasibaigiančio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas?

Sudarydamos euro įvedimo dieną ar vėliau pasibaigiančio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas eurais, lyginamąją praėjusio ataskaitinio laikotarpio informaciją, išreikštą litais, įmonės turi perskaičiuoti į eurus taikydamos perskaičiavimo kursą ir apvalinti juos iki sveiko euro pagal 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ 12 punkte nurodytas skaičių apvalinimo taisykles.

Dėl litais išreikštos lyginamosios praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacijos perskaičiavimo į eurus susidarę skirtumai parodomi koreguojant praėjusio ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį.

 

Kaip privaloma perskaičiuoti litais išreikštus apskaitos duomenis į eurus ir parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jei įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais?

Įvedus eurą, pagal 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ 8 ir 9 punkto nuostatas įmonės litais išreikštus apskaitos duomenis, kurie buvo dienos prieš euro įvedimo dieną pabaigoje, turi perskaičiuoti į eurus ir euro įvedimo dieną rezultatus užregistruoti apskaitoje. Perskaičiuojami visų sąskaitų likučiai, o jei euro įvedimo diena nesutampa su įmonės finansinių metų pradžia, perskaičiuojamos pajamos ir sąnaudos. Perskaičiuojant sąskaitų likučius, perskaičiuojamos kiekvieną likutį sudarančios sumos ir, jei reikia, susijusios analitinės sąskaitos. T. y. įmonės, kurių ataskaitiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir baigiasi po euro įvedimo dienos (pvz., 2015 m. birželio 30 d.), turėtų perskaičiuoti sumas, sukauptas 2014 m. gruodžio 31 d. pabaigoje pajamų ir sąnaudų sąskaitose, nes jų ataskaitinių metų finansinės ataskaitos turės būti sudaromos naudojant piniginį vienetą – eurą. Perskaičiavimas turi būti atliekamas pagal situaciją euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.). Litais išreikštas kiekvieno apskaitos registro likutis, kiekvieno apskaitos vieneto vertė ir nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sukaupta kiekvienos pajamų ir sąnaudų sąskaitos suma turi būti perskaičiuojami į ekvivalentus eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio standarto 12 punkte nustatytą apvalinimo principą. Po euro įvedimo dienos visas ūkines operacijas apskaitoje reikia registruoti eurais.

Įmonės, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena yra vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansines ataskaitas turi rengti eurais. Eurais parengtų finansinių ataskaitų praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys, išreikšti litais, turės būti perskaičiuojami ir nurodomi eurais. Jei finansinėms ataskaitoms sudaryti trūksta informacijos, įmonės turėtų perskaičiuoti ir litais išreikštas sąskaitų apyvartas, kurios buvo iki euro įvedimo dienos.

 

Kokiomis verslo apskaitos standartų nuostatomis turi vadovautis mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos ir individualios įmonės, pasirinkusios taikyti 38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ 2015 m. sausio 1 d. litais išreikštus apskaitos duomenis perskaičiuodamos į eurais išreikštus apskaitos duomenis?

Mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos ir individualios įmonės, pasirinkusios taikyti 38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, taip pat turi taikyti 40-ąjį verslo apskaitos standartą „Euro įvedimas“. Šis standartas taikomas litais išreikštiems apskaitos duomenims perskaičiuoti į eurais išreikštus apskaitos duomenis, 2015 m. sausio 1 d. ar po jos pasibaigiančio ataskaitinio laikotarpio finansinėms ataskaitoms sudaryti ir tokių finansinių ataskaitų lyginamajai informacijai perskaičiuoti, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams apskaitoje registruoti, su pasirengimu įvesti eurą ir jo įvedimu susijusioms išlaidoms pripažinti ir su euro įvedimu susijusiai informacijai atskleisti.

 

 

Dažnai užduodami klausimai dėl ūkinių operacijų užsienio valiuta apskaitos nuo 2015 m. sausio 1 d.

Kaip pasikeičia ūkinių operacijų, išreikštų užsienio valiuta, apskaita pagal verslo apskaitos standartų reikalavimus nuo 2015 m. sausio 1 d. ?

Įmonės sandorių užsienio valiuta, užsienyje veikiančių kontroliuojamų ir asocijuotųjų įmonių veiklos rezultatų apskaitos ir užsienio valiutų kursų pokyčių pateikimo finansinėse ataskaitose tvarka, nustatyta 22-ajame verslo apskaitos standarte „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“, nuo 2015 m. sausio 1 d. nesikeičia, tačiau keičiasi sąvokos „valiutos kursas“ apibrėžtis.

Tvarkant apskaitą pagal verslo apskaitos standartus nuo 2015 m. sausio 1 d., valiutos kursu laikomas apskaitoje taikomas euro ir užsienio valiutos santykis, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.

 

Kaip nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas užsienio valiutos kursas ūkinėms operacijoms, išreikštoms užsienio valiuta, perskaičiuoti į eurus?

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, pagal kurį ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas Lietuvos banko formuojamus euro ir užsienio valiutų santykius. Minėti euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami vadovaujantis Europos centrinio banko skelbiamais orientaciniais euro ir užsienio valiutų santykiais ir Lietuvos banko nustatomais euro ir kitų užsienio valiutų santykiais, kurių Europos centrinis bankas neskelbia, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

 

Kur galima rasti nuo 2015 m. sausio 1 d. apskaitoje taikomus euro ir užsienio valiutų santykius?

Europos Centrinio Banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius galima rasti Lietuvos banko svetainėje http://www.lb.lt/ecb_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai. Atkreipiame dėmesį, kad Europos centrinio banko paskelbti orientaciniai euro ir užsienio valiutų santykiai apskaitoje taikomi nuo kitos darbo dienos Lietuvos Respublikoje po jų paskelbimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio pakeitimais, vadovaudamasis Europos centrinio banko skelbiamais orientaciniais euro ir užsienio valiutų santykiais ir Lietuvos banko nustatomais euro ir kitų užsienio valiutų santykiais, kurių Europos centrinis bankas neskelbia, Lietuvos bankas kiekvieną dieną skelbia ūkiniams įvykiams ar operacijoms, išreikštiems užsienio valiuta, apskaitoje registruoti reikalingus euro ir užsienio valiutų santykius. Juos galima rasti Lietuvos banko svetainėje http://www.lb.lt/lb_buhalteriniai_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas Lietuvos banko formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai taikomi ūkinės operacijos, išreikštos užsienio valiuta, sandorio dieną, t. y. paieškos laukelyje, esančiame euro ir kitų užsienio valiutų santykių sąrašo viršuje, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai, kuriais vadovaujantis turi būti įvertinamos ir apskaitoje registruojamos 2015 m. sausio 5 d. sandorių ūkinės operacijos.

 

Kaip eurais apskaitoje turėtų būti registruojama ūkinė operacija užsienio valiuta, kurios sandorio įvykdymo diena 2015 m. sausio 2 d.?

Ūkinės operacijos užsienio valiuta, kai sandoris įvyksta 2015 m. sausio 2 d., pripažinimo metu įvertinamos ir apskaitoje registruojamos pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį finansinių ataskaitų valiuta (eurais) taikant Europos centrinio banko skelbiamus 2014 m. gruodžio 31 d. euro ir užsienio valiutų santykius, nes 2015 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas jų neskelbė. Euro ir užsienio valiutos santykius galima rasti Lietuvos banko svetainėje http://www.lb.lt/ecb_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai.

Tie patys euro ir užsienio valiutų santykiai yra skelbiami Lietuvos banko svetainėje http://www.lb.lt/lb_buhalteriniai_euro_ir_uzsienio_valiutu_santykiai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas Lietuvos banko 2015 m. sausio 2 d. suformuotame euro ir užsienio valiutų santykių sąraše.

 

Euras ir mokesčiai

Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje www.vmi.lt galima rasti aktualią informaciją apie eurą ir mokesčius:

naujienos;

informaciniai pranešimai;

klausimai ir atsakymai;

informacija apie kasos aparatus;

seminarai euro įvedimo klausimais;

teisės aktų pakeitimų projektai, susiję su euro įvedimu.

 

Interneto svetainė www.euras.lt

Interneto svetainėje www.euras.lt pateikta informacija, susijusi su euro įvedimu Lietuvoje:

• Interneto svetainės www.euras.lt skiltyje „Verslui“ verslo atstovams pateikiamas dviejų kainų rodymo, kainų apvalinimo, informacinių sistemų pritaikymo verslui, grynųjų pinigų valdymo, mokesčių, Sodros įmokų mokėjimo paaiškinimas, kuris padės pasirengti sklandžiam euro įvedimui Lietuvoje.

• Interneto svetainės www.euras.lt skiltyje „DUK“ pateikti atsakymai į verslo atstovų dažniausiai užduodamus klausimus, pavyzdžiui:

1. Kainų kontrolė, jų nurodymas litais ir eurais.

2. Dviejų valiutų naudojimo laikotarpis.

3. Litų perskaičiavimas į eurus ir apvalinimas.

4. Atlyginimai, socialinio draudimo įmokos.

5. Baudos.

6. Paskolos, indėliai.

7. Vertybiniai popieriai.

8. Valiutų kursai.

9. Kasos aparatų naudojimas.

10. Mokesčiai ir kiti aktualūs klausimai.

 

Pagrindiniai teisės aktai, susiję su euro įvedimu

Pagrindiniai įstatymai:

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas

Nacionalinis euro įvedimo planas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“

 

Lietuvos banko informacija apie eurą

Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt sukurta skiltis „Euro įvedimas Lietuvoje“, kurioje skelbiama informacija apie eurų banknotus ir monetas, nemokamo litų keitimo į eurus vietas, euro įvedimo poveikį šalies ekonomikai.

Taip pat pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie eurą, leidiniai apie eurą, ekonominę ir pinigų sąjungą.

 

Svarbiausi darbai

Su euro įvedimu susiję svarbūs darbai, kuriuos rekomenduojama atlikti įmonėms
1. Rodyti kainas dviem valiutomis

Nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Vyriausybės nutarimu patvirtintas prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašas.

Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijos.

2. Parengti kasos aparatus, apskaitos ir kitas informacines sistemas

Iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Mokesčių mokėjimo ir darbo su kasos aparatais rekomendacijos verslo subjektams euro įvedimo Lietuvoje laikotarpiu.

Rekomendacijos dėl verslo įmonių informacinių sistemų pritaikymo darbui su euru;

www.vmi.lt

3. Pakeisti bendrovių įstatus 

Iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas.

Akcinių bendrovių įstatymas.

4. Informuoti ir mokyti darbuotojus

Rekomenduojama supažindinti darbuotojus su pokyčiais (grynieji eurai, kainų perskaičiavimas ir kt.).

Darbo užmokestį apvalinti darbuotojo naudai.

Darbo sutarčių (ir kitų sutarčių) perrašyti nereikia.

5. Apsirūpinti grynaisiais eurais

Iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Rekomendacijos verslui grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu.

Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos aprašas.

www.lb.lt

Atnaujinta: 2016.04.20

Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius, tel. (8 5) 212 5464, faks. (8 5) 262 0782, el. p. info@avnt.lt, www.avnt.lt 

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 304157094

Iki reorganizavimo veikusių įstaigų svetainės:  www.aat.lt     www.atvi.lt

 

Vyksta interneto svetainės atnaujinimo darbai. Pastebėjus sutrikimus ar netikslumus, prašome apie juos pranešti el. p. bankrotas@bankrotodep.lt    
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir supratingum